Kaip suprasti, ar man reikia psichologo konsultacijos?
Svarstote, ar jums reikalinga psichologo konsultacija? Sužinokite, kokie ženklai gali rodyti pagalbos poreikį ir ko tikėtis pirmo susitikimo metu.
Elzė Ališauskaitė
7/31/20265 min read


Mintis kreiptis į psichologą dažnai neatsiranda staiga. Kartais ji sugrįžta po sunkesnės dienos, konflikto, neramios nakties ar dar vienos situacijos, kurioje pasielgėme ne taip, kaip norėjome. Kartu gali kilti įvairių abejonių: gal mano sunkumai nėra pakankamai rimti? Gal turėčiau susitvarkyti savarankiškai? O gal kitiems žmonėms yra daug sunkiau?
Nėra vieno aiškaus požymio, pagal kurį būtų galima nuspręsti, kad psichologo konsultacija jau yra būtina. Žmonės kreipiasi dėl labai skirtingų priežasčių: ilgą laiką patiriamo nerimo, emocinio nuovargio, santykių sunkumų, gyvenimo pokyčių arba noro geriau suprasti save ir savo elgesį.
Nebūtina tiksliai žinoti, kas vyksta, ar turėti aiškiai suformuluotą problemą. Kartais pakanka jausti, kad šiuo metu vienam būti su savo išgyvenimais yra sunku.
Nebūtina laukti krizės
Vis dar pasitaiko įsitikinimas, kad į psichologą reikėtų kreiptis tik tuomet, kai žmogus visiškai nebesusitvarko su kasdienybe. Tačiau psichologinė pagalba gali būti naudinga ir anksčiau – nelaukiant, kol sunkumai sustiprės ar pradės reikšmingai veikti santykius, darbą, mokslus ir bendrą savijautą.
Konsultacija gali tapti erdve sustoti ir atidžiau pažvelgti į tai, kas vyksta viduje. Kartais pagalbos prireikia sudėtingu gyvenimo laikotarpiu, o kartais – tuomet, kai išoriškai viskas atrodo gerai, tačiau viduje jaučiama įtampa, tuštuma ar sunkiai paaiškinamas nepasitenkinimas.
Kreiptis galima ne tik patiriant krizę. Psichologo konsultacija taip pat gali būti naudinga norint geriau pažinti save, suprasti savo poreikius, kurti sveikesnius santykius ar pasiruošti svarbiems gyvenimo pokyčiams.
Kokie ženklai gali rodyti, kad konsultacija būtų naudinga?
Kiekvieno žmogaus patirtis yra individuali, todėl nėra universalaus sąrašo, kuris tiktų visiems. Vis dėlto apie konsultaciją verta pagalvoti, jeigu pastebite, kad:
dažnai jaučiate nerimą, įtampą, liūdesį ar emocinį nuovargį;
sunku atsipalaiduoti, sustabdyti mintis ar kokybiškai pailsėti;
tapote dirglesni, jautresni arba dažniau norite atsiriboti nuo kitų;
tie patys konfliktai ar santykių sunkumai nuolat kartojasi;
jaučiate daug savikritikos, kaltės ar nepasitikėjimo savimi;
sunku priimti sprendimus, nustatyti ribas ar pasakyti „ne“;
išgyvenate netektį, išsiskyrimą, darbo pokyčius ar kitą svarbų gyvenimo etapą;
anksčiau padėję būdai nebesuteikia palengvėjimo;
norite geriau suprasti save, net jeigu šiuo metu nepatiriate ryškios krizės.
Vienas požymis nebūtinai reiškia, kad jums reikalinga ilgalaikė pagalba. Svarbiau atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko tokia savijauta tęsiasi, kaip stipriai ji veikia jūsų kasdienybę ir ar pavyksta su ja susitvarkyti turimais būdais.
Kai kasdienybė pradeda reikalauti per daug pastangų
Kartais sunkumus lengviau pastebėti ne pagal konkrečias emocijas, o pagal pasikeitusią kasdienybę. Įprastos užduotys gali pradėti atrodyti sunkesnės, bendravimas – varginantis, o poilsis nebesuteikti laukto atsigavimo.
Gali būti sunkiau susikaupti darbe, pasirūpinti savimi, palaikyti ryšį su artimaisiais ar atlikti tai, kas anksčiau nekeldavo didelių sunkumų. Kai kurie žmonės pastebi, kad vis dažniau atidėlioja, vengia tam tikrų situacijų arba gyvena nuolat laukdami, kada pagaliau galės pailsėti.
Tokiais atvejais naudinga ne kaltinti save dėl motyvacijos ar valios trūkumo, o pabandyti suprasti, kas šiuo metu pareikalauja tiek daug vidinių jėgų.
Kai atrodo, kad vis grįžtate į tą pačią vietą
Žmonės neretai kreipiasi ne dėl vieno konkretaus įvykio, bet dėl pasikartojančio jausmo, kad gyvenime vis susiduria su panašiais sunkumais.
Galbūt santykiuose nuolat prisiimate per daug atsakomybės, bijote nuvilti kitus arba nutylite savo poreikius. Galbūt iš savęs reikalaujate daugiau, nei reikalautumėte iš kito žmogaus. O gal pastebite, kad net ir pasiekę norimą rezultatą trumpam apsidžiaugiate, tačiau netrukus vėl jaučiatės nepakankami.
Tokie elgesio ir reagavimo būdai dažniausiai neatsiranda be priežasties. Tam tikru gyvenimo laikotarpiu jie galėjo padėti prisitaikyti, apsisaugoti ar išlaikyti svarbius santykius. Tačiau vėliau tie patys būdai gali pradėti riboti.
Konsultacijų metu galima ramiai tyrinėti, kaip šie modeliai susiformavo, kokiose situacijose jie kartojasi ir kokius kitokius reagavimo būdus būtų galima palaipsniui kurti.
Ar mano problema pakankamai rimta?
Tai vienas dažniausių klausimų prieš kreipiantis į psichologą. Žmogus gali lyginti savo patirtį su kitų sunkumais ir nuspręsti, kad jo situacija nėra pakankamai svarbi.
Tačiau tai, kad kitam žmogui gali būti sunkiau, nepanaikina jūsų patirties ir poreikio pasirūpinti savimi. Emocinių sunkumų nereikia vertinti pagal tai, ar jie yra „pakankamai rimti“, palyginti su kitų žmonių išgyvenimais.
Nebūtina laukti, kol situacija taps nepakeliama. Konsultacija gali būti naudinga ir tuomet, kai norisi geriau suprasti savo jausmus, aiškiau pamatyti galimus pasirinkimus, pasiruošti pokyčiui ar išmokti kitaip reaguoti į kasdienius iššūkius.
Kartais konkrečiam klausimui aptarti gali pakakti kelių susitikimų. Kitais atvejais prasmingas gali būti ilgesnis procesas. Tai priklauso nuo žmogaus situacijos, poreikių ir tikslų, kurie aptariami kartu.
Kuo gali padėti psichologo konsultacija?
Psichologo konsultacija nėra vieta, kurioje kitas žmogus pasako, kaip turėtumėte gyventi ar kokį sprendimą privalote priimti. Tai bendradarbiavimas, padedantis geriau suprasti savo emocijas, mintis, reakcijas ir poreikius.
Konsultacijų metu gali atsirasti galimybė:
saugiai išsakyti tai, ką sunku pasakyti artimiesiems;
geriau atpažinti ir suprasti savo jausmus;
pastebėti pasikartojančius santykių ar elgesio modelius;
mokytis nustatyti ribas ir aiškiau išsakyti savo poreikius;
ieškoti būdų, padedančių lengviau išbūti su įtampa ir stipriomis emocijomis;
mažinti savikritiką ir ugdyti švelnesnį santykį su savimi;
priimti sprendimus, labiau atitinkančius asmenines vertybes.
Kiekvieno žmogaus procesas yra skirtingas. Pokyčiai ne visada vyksta greitai ar nuosekliai. Kartais pirmiausia atsiranda geresnis savęs supratimas, o tik vėliau – galimybė į įprastas situacijas reaguoti kitaip.
O jeigu nežinau, ką pasakyti?
Prieš pirmą konsultaciją nereikia pasiruošti išsamios gyvenimo istorijos ar tiksliai įvardyti visų sunkumų. Konsultacija nėra egzaminas, todėl nėra vieno teisingo būdo pradėti pokalbį.
Galite pradėti nuo to, kas paskatino ieškoti pagalbos būtent dabar. Taip pat galima tiesiog pasakyti, kad nežinote, nuo ko pradėti. Psichologas gali padėti klausimais ir kartu palaipsniui išsiaiškinti, kas šiuo metu kelia daugiausia sunkumų.
Pirmojo susitikimo metu paprastai susipažįstama, aptariama dabartinė situacija, savijauta ir lūkesčiai. Taip pat galima užduoti rūpimus klausimus ir kartu įvertinti, ar siūlomas bendradarbiavimo būdas jums tinka.
Pirmasis susitikimas nėra įsipareigojimas tęsti konsultacijas. Tai galimybė pajusti, ar bendraudami su specialistu jaučiatės pakankamai saugiai, išgirsti ir priimti.
Kada gali reikėti papildomos pagalbos?
Kartais vien psichologo konsultacijos gali nepakakti arba kartu gali būti naudinga ir kito specialisto pagalba. Pavyzdžiui, jeigu išgyvenimai yra labai stiprūs, tęsiasi ilgą laiką ar reikšmingai trukdo kasdieniam gyvenimui, gali būti rekomenduojama pasitarti ir su šeimos gydytoju ar gydytoju psichiatru.
Jeigu kyla tiesioginis pavojus jūsų ar kito žmogaus sveikatai ir saugumui, reikėtų kreiptis skubiosios pagalbos.
Jeigu nesate tikri, į kokį specialistą reikėtų kreiptis, tai taip pat galima aptarti konsultacijos metu. Psichologas gali padėti geriau įvertinti situaciją ir, esant poreikiui, rekomenduoti kitą pagalbos kryptį.
Svarbiausia – nelikti vienam su tuo, kas sunku
Sprendimas kreiptis į psichologą gali kelti nerimą, ypač jeigu anksčiau neteko dalyvauti konsultacijose. Gali būti nejauku kalbėti apie asmeninius dalykus ar sunku patikėti, kad pokalbis galėtų ką nors pakeisti.
Tačiau pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas. Dažnai tai yra būdas atsakingai pasirūpinti savimi, savo santykiais ir emocine savijauta.
Jeigu svarstote apie konsultaciją, tačiau nežinote, ar ji šiuo metu jums tinkama, galite susisiekti ir trumpai apibūdinti savo situaciją. Kartu galėsime įvertinti, nuo ko būtų prasmingiausia pradėti.
Pokyčiai prasideda nuo drąsos išgirsti save.
Kontaktai
Rašykite arba skambinkite nurodytais kontaktais:
epsichologe@gmail.com
+370 664 62686
Pokyčiai prasideda nuo drąsos išgirsti save.
