Kai kūnas tampa nerimo taikiniu: kas yra sveikatos nerimas?
Nuolat nerimaujate dėl sveikatos ir tikrinate simptomus? Sužinokite, kaip atpažinti sveikatos nerimą, kas jį palaiko ir kada verta kreiptis į psichologą.
Elzė Ališauskaitė
9/11/20264 min read
Ar kada nors pastebėjote, kad pajutus neįprastą pojūtį kūne mintys iškart pradeda ieškoti paaiškinimo?
„Kodėl taip plaka širdis?“
„O jeigu tai kažkas rimto?“
„Kodėl šiandien svaigsta galva?“
„Gal reikėtų pasitikrinti?“
„O jeigu gydytojai kažko nepastebėjo?“
Kartais vienas kūno pojūtis tampa ilgos minčių grandinės pradžia. Pradedame stebėti savo kūną, tikrinti pulsą, kraujospūdį, ieškoti simptomų internete, klausinėti artimųjų ar dar kartą kreiptis į gydytoją. Trumpam palengvėja, tačiau netrukus atsiranda naujas pojūtis arba nauja abejonė.
Taip gali atrodyti sveikatos nerimo ratas.
Kas yra sveikatos nerimas?
Sveikatos nerimas - tai nuolatinis arba pasikartojantis nerimas dėl savo sveikatos, kai įprasti ar neaiškūs kūno pojūčiai interpretuojami kaip galimos ligos ženklai.
Svarbu suprasti: sveikatos nerimas nereiškia, kad žmogus „viską išsigalvoja“. Kūno pojūčiai yra realūs. Nerimas gali sukelti labai įvairias fizines reakcijas - padažnėjusį širdies plakimą, prakaitavimą, svaigimą, pykinimą, raumenų įtampą, dusulio pojūtį, drebulį ar spaudimą krūtinėje.
Problema dažnai prasideda ne nuo paties pojūčio, o nuo to, kaip jį interpretuojame.
Pavyzdžiui:
Pojūtis: pajutau stipresnį širdies dūžį.
Mintis: „Kažkas negerai su mano širdimi.“
Emocija: baimė.
Elgesys: tikrinu pulsą, ieškau informacijos internete, stebiu kiekvieną širdies dūžį.
Trumpalaikis rezultatas: šiek tiek nurimstu.
Ilgalaikis rezultatas: dar labiau išmokstu stebėti savo kūną ir ieškoti grėsmės.
Ir ratas prasideda iš naujo.
Kodėl tikrinimas ne visada nuramina?
Vienas dažniausių sveikatos nerimo mechanizmų yra nuolatinis siekis gauti visišką užtikrintumą.
Žmogus gali galvoti: „Jeigu tik dar kartą pasimatuosiu pulsą, pasidarysiu tyrimą ar pasitikrinsiu simptomus internete, pagaliau būsiu ramus.“
Tačiau nerimas retai pasitenkina vienu atsakymu.
Gavus gerą tyrimo rezultatą gali kilti kita mintis:
„Gerai, bet gal tyrimas buvo per anksti?“
„O gal gydytojas kažko nepastebėjo?“
„O jeigu atsiras kitas simptomas?“
Todėl tikrinimas dažnai veikia kaip trumpalaikis nerimo mažinimas, tačiau ilgainiui gali sustiprinti įsitikinimą, kad pavojus iš tiesų yra ir kad jį būtina nuolat kontroliuoti.
Tai nereiškia, kad medicininiai tyrimai ar konsultacijos yra nereikalingi. Priešingai - naujus, stiprius ar nerimą keliančius simptomus svarbu tinkamai įvertinti su sveikatos priežiūros specialistais.
Tačiau kai medicininio ištyrimo pakanka, o mintys vis tiek reikalauja dar vieno patvirtinimo, verta pažvelgti ir į nerimo mechanizmą.
Kodėl kūno pojūčiai tampa tokie pastebimi?
Mūsų smegenys nuolat filtruoja didžiulį kiekį informacijos. Į tai, į ką atkreipiame daugiau dėmesio, pradedame pastebėti dar daugiau.
Jeigu žmogus pradeda dažnai tikrinti savo širdies ritmą, net ir visiškai įprasti širdies dūžiai gali tapti labai pastebimi.
Jeigu nuolat stebime kvėpavimą, galime pradėti jausti, kad kvėpuojame „ne taip“.
Jeigu nuolat tikriname, ar nesvaigsta galva, galime pastebėti net labai nedidelius pusiausvyros ar galvos pojūčių pokyčius.
Tai gali sukurti paradoksą: kuo labiau stengiamės įsitikinti, kad su kūnu viskas gerai, tuo daugiau kūno signalų pastebime.
Sveikatos nerimas nėra vien „per daug galvojimo“
Kartais žmogus, patiriantis sveikatos nerimą, girdi: „Tiesiog nustok apie tai galvoti.“
Tačiau taip neveikia.
Nerimą palaiko ne vien mintys. Jį palaiko visas ciklas - kūno pojūčiai, jų interpretacijos, emocijos, dėmesys kūnui ir elgesys, kuriuo bandome sumažinti nerimą.
Todėl tikslas nėra išmokti niekada nepagalvoti:
„O jeigu man kažkas yra?“
Tikslas - išmokti pastebėti tokią mintį ir neprivalėti iš karto jos išspręsti.
Ką galima pradėti daryti kitaip?
Pirmiausia verta atkreipti dėmesį ne tik į simptomą, bet ir į savo reakciją į jį.
Paklauskite savęs:
Ką tiksliai pajutau?
Ką apie šį pojūtį pagalvojau?
Ko išsigandau?
Ką tada padariau, kad nusiraminčiau?
Ar tai mane nuramino ilgam?
Ar kitą kartą dėl to paties pojūčio tikrinau dar daugiau?
Kartais labai naudinga atskirti „pojūtį“ nuo „istorijos apie pojūtį“.
Pavyzdžiui:
„Jaučiu stipresnį širdies plakimą“ yra kūno pojūčio apibūdinimas.
„Man kažkas negerai su širdimi“ - jau yra šio pojūčio interpretacija.
Šis skirtumas gali atrodyti nedidelis, tačiau būtent čia atsiranda erdvės kitokiai reakcijai.
O jeigu iš tiesų kažkas negerai?
Tai vienas svarbiausių klausimų, kurį dažnai kelia sveikatos nerimą patiriantys žmonės.
Ir atsakymas nėra „nekreipk dėmesio į simptomus“.
Rūpintis savo sveikata yra normalu. Kreiptis į gydytoją, kai tam yra pagrindo, yra atsakingas elgesys.
Tačiau rūpinimasis sveikata ir nerimo skatinamas tikrinimas nėra tas pats.
Rūpinimasis sveikata leidžia įvertinti situaciją ir priimti sprendimą.
Nerimas dažnai reikalauja 100 procentų garantijos, kurios gyvenime beveik niekada negalime turėti.
Mokymasis toleruoti tam tikrą neapibrėžtumą yra viena svarbiausių sveikatos nerimo mažinimo dalių.
Kada verta kreiptis į psichologą?
Verta pagalvoti apie psichologinę pagalbą, jeigu nerimas dėl sveikatos:
užima daug laiko ir minčių;
trukdo darbui, santykiams ar poilsiui;
skatina dažnai tikrinti simptomus ar kūno rodiklius;
verčia nuolat ieškoti informacijos internete;
skatina kartotinai kreiptis į gydytojus, nors medicininis ištyrimas reikšmingų problemų neparodė;
sukelia panikos epizodus;
verčia vengti fizinio aktyvumo, kelionių ar kitų įprastų veiklų dėl baimės, kad „kažkas nutiks“.
Psichoterapijoje galima mokytis geriau suprasti, kas palaiko sveikatos nerimą, keisti katastrofizuojančias interpretacijas, mažinti saugumą užtikrinantį elgesį ir palaipsniui susigrąžinti pasitikėjimą savo kūnu.
Svarbiausia - tikslas nėra niekada nejausti nerimo dėl savo sveikatos.
Tikslas yra išmokti gyventi taip, kad kiekvienas kūno pojūtis nebetaptų grėsme, kurią privalote iš karto išspręsti.
Kartais kelias į ramesnį santykį su savo kūnu prasideda ne nuo dar vieno patikrinimo, o nuo klausimo:
„Kas vyksta manyje šią akimirką – ir ar tikrai turiu tai išspręsti dabar?“
Kontaktai
Rašykite arba skambinkite nurodytais kontaktais:
epsichologe@gmail.com
+370 664 62686
Pokyčiai prasideda nuo drąsos išgirsti save.